Yra du romantikos tipai. Ta tobula, iš filmų ir žmogiškoji, tokia labai miela ir jauki. Tai čia istorija apie tą antrąją! Su bijūnais, rankų darbo suknele ir daug saulės.
Pradėjome nuo pasiruošimo namuose. Mažuose ir jaukiuose, kurių kiekvienas kampelis pasakoja apie Dominyką ir Beatą. Snowboardas, paspirtukas, aplinkui maklinėjantis katinas, kuriam itin daug džiaugsmo teikė ilgi jaunosios suknelės kutai. Beatos suknelė užgniaužė kvapą visiems, o svarbiausia – viskas siūta ir sugalvota jos pačios!
Jautri ir itin asmeniška ceremonija vyko man pačioje gražiausioje – Vilniaus Išganytojo bažnyčioje. Ten aura kiekvieną kartą tokia ypatinga, kad tą dieną stovėję statybiniai pastoliai buvo tik smulkmena, kuri suteikė tik dar daugiau šarmo ir autentikos. Pažiūrėkit patys.
Po to džiaugsmas persikėlė į žalią vienuolyno kiemą. Pamiršau paminėti, jog tai buvo pirmoji vasaros diena! Tokia tikra ir saulėta. Tad taip išsiilgę žiedų ir gamtos ir patraukėme jų ieškoti į Vingio botanikos sodą. Kas ten buvę – žino, jog ten nėra tobulų takelių ir krūmelių, tad mums ši vieta labai tiko! Šiek tiek klasikos, šiek tiek nesutramdytos gamtos. Prieš keliaudami pas draugus ir šeimą į šventės vietą, dar spėjom suvalgyti ledų.
Tada dar nežinojom, kad pakeliui mūsų lauks stebuklas – laukinė lubinų pieva! Tokiose vietose nesustoti yra tiesiog neteisinga.Tad mes ir sustojom, pabraidžiojom, pakvėpavom ta mėlyna gaiva, o Beata su Dominyku dar ir pasirepetavo savo šokį.
Tas metas kai jau leidžiasi saulė, po truputį ateina tamsa, uždegamos žvakės ir ima trauktis dieną karaliavusi kaitra – man vienas magiškiausių. Žvilgsniai, juokas, šilti prisilietimai primena, kad šiandien buvo ta pirmoji diena, visko pradžia. Tuomet taip norisi tik trumpam užsimerkti, įkvėpti ir suspėti visa tai išsaugoti nuotraukose.
