Pasivaikščiojimai stogais, muzika ir meilė. Arba: kai esi Deivė – telieka būti savimi.
Irmanto ir Valdonės vestuvės buvo laaaabai stilingos. Bet tas stilius nebuvo iš kažkur nuleistas, pripaišytas vienai dienai vien iš noro būti kažkuo kitu nei esi. Viskas sklido iš jų pačių. Todėl liko tik žavėtis.
Valdonė pasipuošė pasakišku MAS924 kūriniu. Jei atvirai, neįsivaizduoju, kam ši suknelė būtų tikusi labiau. Niekada nenustosiu kartoti, kaip svarbu išsirinkti tinkamą rūbą, nebijoti, nesidairyti į šalis. Jei nerandi – gal tavo suknelė tiesiog dar nesukurta. Tad eik tiesiai pas kūrėjus. Jie mato daug giliau. Ir visa tai ne todėl, kad rūbas yra svarbiausia, o todėl, kad tinkamas rūbas leis pačia svarbiausia pasijusti Tau. Nes tokia ir esi.
Prie altoriaus Valdonę lydėjo tėtis, o bažnyčia buvo pilnut pilnutėlė. Ne tik žmonėmis, bet ir džiaugsmingu jauduliu, kai šypsaisi, bet lūpos kamputis šiek tiek virpa. Po ceremonijos apsikabinimai persikėlė į saulėtą kiemelį. O fotografuotis pasirinkome maršrutą, vedantį link šventės vietos. Niekur labai ilgai neužsibuvome. Tiesiog pasidavėme miesto dinamikai. Turbūt žaviausia buvo aplankyti barą, kuriame jiedu susipažino. Žiauriai mėgstu tokias vietas, autentiškas jaunųjų istorijai!
Užlipus ant stogo, kur jau laukė visi artimiausi – pasipylė sveikinimai ir betarpiškas bendravimas. Pati geriausia vestuvių programa – tiesiog buvimas kartu. Vakarinei saulei glostant Vilniaus stogus, dar trumpai pasivaikščiojome toje šviesoje ir grįžome švęsti. Su muzika ir meilės prisipažinimais. 
Sveiki 🙂 o gal galite pasidalinti informacija kokia čia terasa kur darytos nuotraukos?