Apie lengvumą, nuoširdumą ir vakarinę saulę. Ir dar apie žmones, kurie padeda tikėti magija mažuose dalykuose. Apie tai man yra jie.
Guodos ir Mindaugo ceremonija vyko santuokų rūmuose, o šampano taurės canksėjo ten pat esančiame kiemelyje. Tą dieną itin glostė saulė. Ir apsikabinimai.
Tada klajojome po miestą, kur mūsų laukė daug atradimų. Nuo parkingo, kuris pasitaikė toks žavus, kad tapo bene pagrindine vieta fotosesijai iki vijokliais apaugusių senamiesčio kiemų.
O leidžiantis saulei dar kartą trumpam pabėgome. Šį kartą į pievas, besimaudančias rugpjūčio šviesoj. Kai tie rudeniop džiūvantys žolynai ima atrodyti tarsi aukso siūlai. Viskas buvo tikra. Ir būtent todėl – nuostabu.
Sutemus prasidėjo stebuklų metas. Iš mažų detalių, juoko, prisipažinimų, šokių dėliojosi jų istorijos puzlė. Laimė yra ne būti apsuptu draugų, bet pačiam apsupti juos visus. Iš pačios širdies. Nes tiek daug joje nešioji meilės ir atvirumo pasauliui. O tai, ką atiduodi – grįžta dvigubai.
