Kaip pradėjau fotografuoti?

Viskas prasidėjo nuo juostinės fotografijos. Patiko tas magiškas procesas, ribotas kadrų skaičius ir rezultatų laukimo jauduliukas. Patiko taip labai, jog netikėjau, kad tai kada nors galėtų tapti mano tikru “rimtu” darbu.

Tad įžengusi į suaugusiųjų pasaulį dirbau vertimo, reklamos, projektų valdymo srityse. Turbūt mažai svarbus faktas, tačiau esu išvertusi vadovėlį bei žoliapjovės instrukciją. O taip! Versdama pastarąją labai smarkiai svarsčiau, ką aš vis dėlto veikiu su savo gyvenimu.

Reklamoje dirbau negailėdama savęs ir laiko. Sutikau daug panašių ir labai talentingų žmonių. Pamačiau kiek daug gali atsidavimas ir kantrybė. 

O pasitaikius progai lėkdavau fotografuoti. Vis pagalvodavau, kas būtų, jei tiek pat jėgų ir energijos, kiek palieku ofise skirčiau tik fotografijai.

Dabar neįsivaizduoju sau labiau tinkančios profesijos. Visiškas socialaus intraverto rojus (tokiam asmenybės tipui save priskirčiau). Ilgos valandos retušuojant ir energijos pliūpsnis, žmonės, stiprios emocijos – fotografuojant. Labai gera daryti tai, ką sugebu geriausiai!

Esu be galo dėkinga visiems, kurie ateina pas mane su dideliu pasitikėjimu ir visiškai atviri atsiduoda į mano rankas. Kiekvienas sutiktas palieka tiek daug mano širdyje. Niekada negalvojau, kad dovanodama žmonėms atsiminimus – pati iš jų gausiu tiek daug! 

Mano žmonės

Aš labai myliu žmones, kurie priima kiekvieną akimirką kaip dovaną. Tokius su kuriais jauku pabūti tyloje, bet kuriuos tuo pat metu ir labai lengva prajuokinti.

Jie kartais per daug svajoja nei planuoja. Ir atvirkščiai. Kartais jaudinasi labiau nei reikėtų arba tiesiog į viską nusispjauna ir pasileidžia basi per pievą.

Mano žmonės visokie. Bet labiausiai – tikri ir stipriai mylintys. Ir tokie, kurie dar čia neaprašyti. Kuriuos dar tik sutiksiu! ♡

Nekantrauju jus visus pažinti!

Publikacijos